Yra daugybe pavyzdžių, kai visaėdžiai išgyvena 100 ir daugiau, metų tai, kad veganas ar vegetaras išgyvena 30 metų, nieko nereiškia.
Dėl amilazės tai parodo ir nepaneigia fakto, kad žmogus yra visaėdis (hemas - gyvulinės kilmės maistas, amilazė - augalinės kilmės maistas).
Ar vegetarai ir veganai neserga storosios žarnos vėžiu?

Kaip tu sakai, jei žinai ką darai, tai visaėdizmas yra visiškai sveika mitybą, jei žinai ką darai ir tai yra naturali žmogaus mityba, kuri yra optimaliausia mityba žmogui, kitos mitybos formos vegetarizmas ir veganizmas yra mažiau optimalios žmogui.

Kai žmogus turėjo mažiau žinių negu mes dabar turime, jis buvo visaėdis, nes tai žmogaus optimali mityba, o taip valgant jam nereikėjo rūpintis kad gautų visų reikalingų medžiagų, nes tai naturali žmogaus mityba.

Ir turiu klausimą ar žaliavalgiai valgo žalią žuvį kaip lašišą, ir kodėl?

Na yra visokiu zaliavalgiu, yra tu kurie valgo zalia zuvi, nepasterizuotus peino produktus, zalius kiausinius ir net zalia mesa.
Bet ddaugma zaliavalgiu yra veganai , kurie arba valgo pagrinde vaisius ir darzovius ir truputi seklu, reisutu (low fat raw vegan), 80% kaloriju is angliavandeniu, 10% is riebalu ir 10% is baltymu, tie tie santykiai gali truputi skirtis, kai kurioms moterims gal reikia truputi daugiau riebalu.
Kiti zaliavalgia valgo mazai vaisiu ir pagrinde kalorijas gauna is riebalu, tada valgoma daug darzoviu, plius valgo riesutus, kokoso riesutu alieju, avokadus.
Dar yra kurie yra derinys tarp siu dvieju, bet toks riebalu ir vaisiu maisymas daznai pasibaigia kandida ir kitom problemom.

Asmeniskai kuri laika valgiau tik zalius kiausinius, bet po to ir ju atsisakiau. Siaip esu valges zaliu kepenu, zaliu lasiniu, ir zinoma valges nepasterizuotu pieno produktu, kaip raugintas pienas, sviestas, saldus pienas. Bet siu produktu jau bent keleta metu nevartoju.

Del storiosios zarnos vezio, tai zinoma, kad net ir veganai gali but diagnozuoti sia liga. bet bent jau dauguma tyrimu rodo, kad nevalgant raudonos mesos rizika yra mazesne. Taip pat yra studiju, kad vegetariai turi mazesne sirdies ir kraujagysliu ligu rizika. Ir raudonos mesos vartojimas yra vienas ir storiojo zarnyno vezio rizikos faktorius.

Nepaisant to pakartosiu, kad net ir ADA pripazino, kad net ir veganiska dieta gali buti adekvati ir taip pat apsaugoti ir net gydyto kai kurias ligas.

Taip pat kaip sakiau mesos valgymas ar nevalgymas yra daugiau nei sveikatos problema. Tai daro labai neigiama itaka aplinkai ir yra viena is priezasciu kodel kertami amazones miskai, priedo mesai gaminti sunaudojama be proto daug vandens. Ir veganismas yra daugia nei asmeninis pasirinkimas.

IR kaip jau esu sakes, jei zmogui reiktu paciam ta gyvuliuka nuzudyti, tai didele dalis jautresnes sirdies zmoniu mesos naturaliai atsiakyti, ir bent jau jau daugelis vaiku nesirystu zudyti gyvuliuko, ir manau ne vienas butu labai sukrestas jei parodyti skerdyklu video ir jie pamatytu is kur ta mesa atsiranda. Mano asmenini (ir tai pat kai kuriu veganu) nuomone yra kad zmones valge mesa todel kad buvo alkani ir neturejo ko valgyti. Net neabejoju, jei zmogus turetu pakankmai vaisiu, tikrai nesivargintu svaistyti energijos ir zudyti/medzioti gyvuliu.

Gyvulinės kilmės produktai, ne viem susideda ir mėsos, bet yra ir žuvis, kuri apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (retas kuris valgo riebią žuvį), taip pat visaėdžiai gali valgyti augalinės kilmės maistą, kuris apsaugo nuo įvairių ligų ir mėsa yra ne tik raudona, bet ir balta ir pan.
Kaip su vegetarizmu, tai ir su visaėdizmu, gali sau pakenkti, jei nežinai kaip maitintis (rafinuoti produktai, dirbtinai pridėti fruktozės produktai ir pan.)
Visaėdžiai turi daug platesni racioną, negu vegetarai ir dėl to gali lengviau gauti visų žmogui reikalingų medžiagų ir gauti medžiagų, kurių vegetarai galbūt iš viso negauna.
Jei būsi visaėdis ir valgysi visavertį ir įvairų maistą, neturėsi nei storosios žarnos vėžio, nei problemų su širdimi ir kraujagyslėmis.

Kaip sakiau ansčiau žmogaus organizmas yra "lankstus" mitybos atžvilgiu. Vienas iš to pavyzdžių yra vegetarizmas, kitas pavyzdys yra inuitai kurių mitybą susideda iš beveik 100% gyvulinės kilmės produktų ir jie neturi problemų dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Asmeninė nuomonė tik ir lieka asmeninė nuomone, nes moksliniai faktai "kalba" ką kitą:
a) žmogus valgo mėsą, bent 2,5 milijono metų
b) mėsos valgymą rodo
- žmogaus fiziologija (smegenų ir žarnyno dydis, hemoreceptorius, dantys ir kt.)
- archeologiniai kasinėjimai (su akmens įrankiais, paliktos žymos ant gyvūnų kaulų, dantų devejimosi analizė - dantys (panašus į hienos) yra mažai susidevėję, nes valgyta mažai augalinio maisto ir kt.
c) neaišku iš kur proteviai gavo pirmos mėsos ar plėšrūnų paliktos dvieselenos ar patys susimedžiojo, bet greičiausiai mėsą privertį valgyti badas, bet vėliau jie patys pradėjo medžioti gyvūnus
d) mėsos valgymas suteikė galymybę didėti smegenų tūriui, dėl ko protėviai galėjo išvystyti kalbą ir pradėti gaminti įrankius
e) smegenų tūris didėjo didėjant mėsos suvartojimui, ir pradėjo didėti greičiau pradėjus naudoti maisto ruošimui ugnį prieš 250-100 tūkstančių metų.
f) protėviai naudojo 50-65% procentų mėsos maistui, ir retas kuris turėjo problemų su širdimi ar kraujagyslėmis ar sirgo vėžiu

Viena iš išvadu žmogus, neturėtų tokio intelekto ir smegenų, jei nebūtų valgęs mėsos. Tai teigti, kad žmogus valgė mėsą, tik dėl to kad buvo alkanas yra neteisinga, nes mėsa ne vien skirta alkiui numalšinti.

Dėl žemės naudojimo, pirma pasaulyje yra maisto perteklius (http://www.bihardays.com/6nation/world-1-billion-hungry-15-billion-overweight-red-cross-report/), bet kadangi gyvename monetarinė sistemoje maistas paskirstomas neefektyviai, antra yra technologijos kurios naudotų žemę žymiai efektyviau (kaip daugiaukščiai hidroponiai sodai sacharoje), bet vėl taip nedaroma, nes efektyvumas monetarinės sistemos priešas, trečia greitai bus užauginta dirbtinė mėsa, kuri bus visavertis pakaitalas, dabar auginamai fermose. Aš paklausiu vegenų ar jie valgytų tokią mėsą?

Dėl gyvūnų žudimo, evoliucijos metu pas visus žinduolius smegenyse susiformavo centrai, kurie yra atsakingi už užuojautą (angl.: empathy), dėl to žmogus jaučia užuojauta į save panašiems gyvunams, bet nelabai jaučia užuojautos augalams.
Jie tą supranti ir dar kad žmogaus optimali mityba yra visaėdizmas, tai žmogus neturėtu problemų žudant gyvunus.
Dar galėčiau papasakoti, jei kodėl supranti kas yra gyvybė, tai nematau jokių problemų, kodėl negali nežudyti gyvūnų ar augalų.

Dar griztant prie cholesterolio, tai ji pakelti gali kokia nors infekcija, taip pat kaip jau sakiau uzdegiminiai procesai.

Ir dar cholesterolio kiekis naturaliai gali svyruoti 0.9 mmol/l i viena ar i kita puse, tad viena diena pamatavus jus cholesterolis yra sakykim 4 mmol/l, tai po savaites jums pamatavus ir nieko nepakeitus cholesterolis gali buti 3.1 arba 4.9 mmol/l. Tad reiktu pamatuoti bent 3-4 kartus kad tikrai butu tikrai aisku ar jums yra padidejes cholesterolis.
Cia yra geras interviu su vienu gydytoju, apie cholesteroli, bet deja tas interviu cia bus labai trumpai, ir po to prieinamas tik sumekejus pinigus.


Ir dar jei kas gyvenate UK , paziurekite sia BBC progama, kur parodo,kad atsitinka uzvalgius daug riebalu turincio maisto, kuri pataria vartoti kai kurie paleo ir kai kuriu kitu dietu salininkai.
http://www.bbc.co.uk/iplayer/episode/b0 ... _Exercise/

Ir taip pat ten parodoma, kaip trumpas sportavimas - vos 3 min per savaite gali sumazinti tu riebalu uzsilaikyma kraujyje.

Ir dar aukstas cholesterolis gali buti del leptin resistance (nejautrumo). Leptinas yra neseniai (1994) atrastas hormonas, kuris reguliuoja sotuma. Pradejus valgyti leptino ligis kraujyje pradeda kilti, ir leptinas prisijungia prie receptoriu hipotolame (smegenu liauka kuri reguliuoja daug organizmo procesu, lietuviskai Pogumburis).
Bet del labai dazno nereguliaraus valgymo ir kai kuriu kitu priezasciu, hipotalamo tampa nejautrus leptinui ir taip zmogus valgo daug nejaustdamas sotumo. Cia panasi situacija kaip lasteliu nejautrumas insulinui. Ir beje leptino nejautrumas taip pat siejamas su lasteliu nejautrumu insulinui.

Leptina taip pat gamina riebalu lasteles.

Daguia info apie leptina galite pasiskaityti cia http://www.wellnessresources.com/weight ... is_leptin/

Kaip čia dabar suprasti gal leptino nejautruma siejamas su insulino nejautrumu?

Sorry, jo leptino nejautrumas siejams su lasteliu nejautrumu insulinui ir diabetu.

Liutaurai,

Kai tu teigi, kad veganiska mityba yra neadekvati, sukels ligas ir t.t Tu man atsakyt į klausimą: Kokiu medžiagu (isskyrus b12) negalima gauti is augalinio maisto?
Jei paziuresi i si mano vienos dienos screenshot, tai gaunama visu pagrindiniu vitaminu ir mineralu ir daugelio zymiai daugiau nei rekomenduojama paros normas. viewtopic.php?f=2&t=1708

Priedo kaip jau sakiau (buvau idejes nuoroda ankstesniame komentare. net ir ADA pripazista kad gerai suplanuota vegetariska ir net veganiska dieta net tik kad yra adekvati bet net gali apsaugoti ir gydyti kai kurias ligas.

Dar paziurek sita tema kur atsakiau i vienos skaitytojos klausima apie trukumus perejus prie veganiskos, vegatariskos mitybos
viewtopic.php?f=2&t=1718&p=3096#p3096

Sakydamas, kad veganiška mityba gali būti neadekvati ir sukelti ligas, turėjau galvoje, kad daugelis vegetarų/veganų daro tai iš idėjos ir nežino svarbių detalių, nesupranta kokių medžiagų reikia žmogui reikia. Dėl šių priežasčių tokie vegetarai gali turėti problemų su hipovitaminozėmis, mineralų trukūmų ir kt. Tokių kaip tu, kurie supranta ką daro, ko reikia žmogui yra labai retas vegetaras ir veganas ir kiti gali labai laisvai "paslysti", nes reikia labai gerai žinoti ką valgyti ypač vegetarui.
Aišku ir visaėdžiai irgi gali susirgti hipovitominozėmis ir pan., bet tai yra žymiai mažesnė tikimybė, nes žmogus yra natūralus visaėdis, ir valgant naturalią mitybą ir įvairų maistą susirgti tuo neįmanoma, nebent būtų, koks nors genetinis trūkumas.
Ir esant visaėdžiu, nereikia žinoti ko reikia žmogui, nors tai naturali mityba žmogui visvien gali "paslysti", bet žymiai sunkiau.
Jie žinai kiek ko ir ko reikia žmogui, tai gali valgyti ką nori, bet ekstremumai kaip vegetarizmas ir inuitų mityba gamtoje yra labai reti ir aš patariu visaėdizmą, nes tai žmogaus naturali mityba ir domėtis ką valgai ir ko reikia žmogui.

Norėjau dar papasakoti dar apie geležį.
Geležies įsisavinimas iš augalinių kilmės yra 2-10 kartų mažesnis negu iš gyvulinės kilmės. Taip yra todėl, nes augalinės kilmės produktuose yra labai mažai heminės geležies, kurios receptorius, kuri žmogus turi, yra atsakingas už jos įsissavinimą. Iš augalinių kilmės geležis yra įsisavinima per dvivalenčių jonų transporterį, kuris perneša dvivalenčius jonus kaip Zn2+, Fe2+, Mg2+ ir kiti, dėl to Fe2+ turi konkuruoti su kitais jonais dėl patekimo į organizmą ir greičiausiai giminingumas heminės geležies hemoreceptoriui yra didesnis negu dvivalenčių jonų reptoriaus giminingumas Fe2+. Dėl to heminės geležies įsisavinimas yra žymiai didesnis negu neheminės geležies ir kadangi gyvulinės kilmės maistas turi daug heminės geležies, o augalinės kilmės beveik neturi, tai iš augalų geležis įsisavinama prasčiau negu iš gyvūninės kilmės.
Iš to darau prielaida, kad turbūt vegetarai turi gauti bent 2 kartus daugiau geležies. Gal esant heminės geležies trūkumui, organizmas pertvarko geležies įsavinimo mechanizmus. Reikia pasidomėti ar yra kokių straipnių šia tema.
Dėl viso pikto Andy, karts nuo karto pasitikrink hemoglobino kiekį.

Andy ar valgytum mėsą dirbtinai užauginta, jei ji būtų pilnavetė kokia gaunama iš gyvunų. Ir kodėl?

Sutinkau, kad nezinant kaip teisingai maitintis tapus veganu ar vegetaru galima net tik hipovitaminoze isivaryti bet net ir kaip kurias ligas.

Del gelezies tai velgi tu absoliuciai teisus heme gelezis pasisavinama geriau nei non-heme (pagrinde augalines kilmes). Bet net ir heme gelezies pasisavinamas vos 15%, (moterims del didesnio poreikio gali pasisavinti daugiau). Non-heme gelezies pasisavinama 5-10%. Non-heme gelezies pasisavinima padidina vitaminas C, o sumazina taninai, kuriu gausu arbatoje, tad patartina arbata gerti bent 2 val pries ar po valgio. Bet reikia pazymeti, kad gelezies per diena reikia vos 1 mg (cia reikia kad tiek butu pasisavinama)ar net dar maziau; tiesa menstruojancioms moterims ir merginoms jos reikia daugiau). Didele dali gelezies organizmas tiesiog perdirba, tas pats pasakytina ir apie b12 (zinoma trukstant, gaunant nepakankamai amzinai neuzteks). Ir dar del menstruaciju, tai keletoje forumu buvo diskutuota, kad perejus prie augalines kilmes, mazai riebalu tturincios dietos/gyveniom budo moteris nustoja menstruoti. Ir gali buti kad menstruacijos yra tiesiog detoksifikacijas. Cia velgi pazymensiu, kad nekalbu apie del energijos ir kitu medziagu trukumo ar mazo organizmo riebalu procento esanti nevaisinguma, kai nustojama ovuliuoti. Tos materys ovuliuoja bet menstraucijos nebuna arba jos buna labai lengvos, ir tokiu atveju prarandama zymiai maziau gelezies. Tiesa tai tik tu moteru asmenine patirtis, tikrai neturiu studiju tam pagristi. Ir studiju yra tik kur del kaloriju ar zymiai sumazejusios kuno riebalu kiekio moterys laikinai tampa nevaisingos, cia jau kaip apsauginis gamtos mechanismas. Nes jei truksta maisto paciam, motina tokioje situacijoje vaiko neuzaugins.
Cia yra straipsnis apie tai http://www.sveikata.info/menstruacijos
Cia panasus anglu kalba http://www.giveittomeraw.com/profiles/b ... st%3A19962
Cia yra diskuotuota viename veganu forume. http://www.30bananasaday.com/forum/topi ... 2#comments
Ir jei moteris ir merginos neprarastu tiek kraujo, tai joms ir gelezies reiktu maziau. Ir beje gelezies trukumas yra didele jaunu merginu problema (bent jau UK, negaliu pasakyti apie LT).

Esu kazkur skaites kad sumazejus gelezies atsargoms organizmas padidina jos pasisavinioma, kaip tai buna su kai kuriu kitu mineralu trukumu. Bet neturiu mokslinio straipsnio patvirtinti si fakta. Cia tik yra vieno universiteto puslapyje straipsnis kur teigiama, kad esant trukumui pasisavinimas padideja. Bet ten nediferencijuosmas, kurios gelezies ar abieju.
http://ohioline.osu.edu/hyg-fact/5000/5559.html
Bet velgi sis kompensacinis mechanismas (kaip ir visi kiti) turi ribotumu.

Bet non-heme gelezies (augalines kilmes) negalima perdozuoti, nes organizmas gali reguliuoti jos pasisavinima. Kai retais atvejais heme gelezis gali sutelti hemochromatoze.
Net ir nepasiekus hemochromatozes dideli gelezies kiekia nera gerai, nes gelezis yra stiprus prooksidantas. Ir yra net tokia teorija, kad vienas is faktoriu kodel moterys turi mazesne sirdies ir kraujagysliu rizika, bei ilgesne gyveniom trukme yra kad moteris turi mazesni kieki gelezies. Bet zinoma tai tik vienas is galimu faktoriu.

Tad velgi gelezis kieki reiktu pasitikrinti ne tik del trukumo, galimos mazakraujystes, bet ir del galimo pertekliaus , jei yra perteklius tai tada paprasciausiai reiktu eiti duoti kraujo, sumazinti heme gelezies (raudonos mesos) vartojima.

Ir beje zemas hemoglobinas yra paskutinis gelezies trukumo stadija. Geriau kartu testuoti ir feritina, kuris parod gelezies atsargas organizme.
Asmeniskai ir Hemglobina ir feritina esu keleta kartu tikrines jie bent jau kol kas yra normalus ir faktiskai perejus prie zalio maisto hemoglobinas ir RBC net pagerejo. Nes pries kuri laika (pries kokis 7-10 metu) man hemoglobinas buvo ant normos ribos ar truputi zemiau normos. Itariu, kad tai buvo del mazo kaloriju kiekio ir didelio grudu kiekio vartojimo,, tuo metu pagridinis maistas buvo kruopos, kurios gali sumazinti kai kuriu mineralu tarp ju ir gelezies pasisavinima. Kruopos ir kitos seklos turi phytic acid (fitines rugsties), kuri sudoaro kompleksu su mineralais ir taip sumazina ju pasisavinima. Kad sumazinti fitines rugsties poveiki reikia pries verdant kruopas jas reikia pamirkyti vandenyje (12 ar daugiau valandu).


Del dirbtine/laboratorijoje sukurtos mesos, tai esu girdejes kad tokia jau yra, bet siuo metu jos gaminimas labai brangus ir ribotas. Nepaisant to net jei ji butu ir pigi ir prienama nenoreciau jos vartoti, nes kas zino koks yra ilgailis jos poveikis. Bet manau ateityje tai bus alternatyva mesai, kuria tikriausia valgys ateities kartos. Bet ir tai tokia net laboratorijoje uzauginta mesa yra guvulines kilmes (bent jau kol kas, o ateityje zinoma visko gali buti, gal kada nors prades auginti grynai is kokiu nors sintetiniu polimeru), nes lasteles yra paimtos is kiaules, po to po autintos kitu gyvuliu serume. http://www.telegraph.co.uk/science/scie ... 50000.html

Ir pabaigai dar tik pakartosiu, kad perejus prie veganiskos mitybes patarciau profilaktiskai vartoti b12, ir laika nuo laiko pasidaryti b12 testas, taip pat hemoglobina , RBC, feritina. Nusprendus tapti veganu reikia ta tema gerai pasidometi, pasiskaityti. Nes kitaip zmones po kurio laiko susidaria su vienokiom ar kitokiom problemom ir tada tenka gristi atgal, ir po to neteisingai pradedama teigti kad veganiska dieta pavojinga. Bet faktas yra tas kad zmogus tiesiog nezino kad daro. Cia kaip jau sakiau, palyginima, zmogus uzristom akim pries priesingoje kelio puseje vaziuoja su dviraciu, po to patenka i avaria ir pradeda sakyti, kad dviraciai yra nesaugus.