Aš irgi turiu auksinį stafilokoką, gavau jį kai gimiau, kaip ir visi kiti tuo metu toje ligoninėje gimę vaikai.Atrodo netrukdė ir nesireiškė jis man 30 metų. Tada prasidėjo didelės problemos su oda (jų visada būdavo kažkiek, bet ne tokiais mastais), todėl ėmė mėginius nuo dermatito/egzemos pažeistos odos ir užaugo auksinis, atsparus buvo praktiškai visiems antibiotikams, išskyrus rusišką Gentamicin ir Levomiticin (gal pavadinimą netiksliai užrašiau

)Nebuvau pradėjus nei vienu tepti. Taip pat, kaip čia ir buvo rašyta, buvo pradėję augti baisūs guzai po oda galvos ir veido srity, prisiliesti negalėdavau kaip skaudėjo, pūliuodavo akys, po nakties būdavo visad lipnaus skysčio pilnos

. Dermatitas/egzema išnyko staigiai, vos perėjus prie veganiškos mitybos bei atsisakius gliuteno, oda susitvarkė, guzai dar kurį laiką kamavo, bet paskutiniu metu jų jau nebėra, akys irgi nurimusios, tik kartą buvo neramios, kai slogavau, tarsi sinusitas norėjo prasidėt, bet įveikiau be jokių vaistų. Tai va nežinau, ar tas stafilokokas dėl mitybos pasitraukė kažkiek, ar tik sutapimas ir tik laiko klausimas, kada vėl smogt sugalvos

Taip pat nežinau, ar jis mano odos problemų kaltininkas, ar tik kaip papildomas jautrumą keliantis veiksnys...