Vitaminai C, kaip sekasi kovoti su streptokoku, gal jau išsigydei, būtų labai įdomu sužinoti

išsigydžiau, po to vėl pastebėjau paraudimus...
pas mane išoperuotos tonzilės dar SSSR lailkais... gal čia tas prisideda irgi

o šiaip supratau, kad tos bakterijos pas kiekvieną burnoje gyvena, ir tik imuniteto dėka yra valdomos, o jei imunitetas nesusitvarko, tai gydyk negydęs. Išsigydžiau, su žmona pasibučiavau ir vėl turiu, arba pan.

Žodžiu dabar situacija tokia, kad imunitetą stiprinu, jis kontroliuoja streptokoką, bet karts nuo karto pamatau paraudusią gerklę, nors tokio skausmo/kosulio kaip tada nėra.

Buvom pas daktarus, nustatė, kad mums gripas ir nori guldyti 5 ligoninę, tačiau vaikučiui tik 5 metai, tai baisu, kad blogesnių dalykų dar nepasigautų. O kas sergat, tai stiprybės Jums

Aš irgi turiu auksinį stafilokoką, gavau jį kai gimiau, kaip ir visi kiti tuo metu toje ligoninėje gimę vaikai.Atrodo netrukdė ir nesireiškė jis man 30 metų. Tada prasidėjo didelės problemos su oda (jų visada būdavo kažkiek, bet ne tokiais mastais), todėl ėmė mėginius nuo dermatito/egzemos pažeistos odos ir užaugo auksinis, atsparus buvo praktiškai visiems antibiotikams, išskyrus rusišką Gentamicin ir Levomiticin (gal pavadinimą netiksliai užrašiau )Nebuvau pradėjus nei vienu tepti. Taip pat, kaip čia ir buvo rašyta, buvo pradėję augti baisūs guzai po oda galvos ir veido srity, prisiliesti negalėdavau kaip skaudėjo, pūliuodavo akys, po nakties būdavo visad lipnaus skysčio pilnos . Dermatitas/egzema išnyko staigiai, vos perėjus prie veganiškos mitybos bei atsisakius gliuteno, oda susitvarkė, guzai dar kurį laiką kamavo, bet paskutiniu metu jų jau nebėra, akys irgi nurimusios, tik kartą buvo neramios, kai slogavau, tarsi sinusitas norėjo prasidėt, bet įveikiau be jokių vaistų. Tai va nežinau, ar tas stafilokokas dėl mitybos pasitraukė kažkiek, ar tik sutapimas ir tik laiko klausimas, kada vėl smogt sugalvos Taip pat nežinau, ar jis mano odos problemų kaltininkas, ar tik kaip papildomas jautrumą keliantis veiksnys...

smagu girdėti Rūta jūsų sėkmės istoriją. šaunu.
Iš to kiek esu jau žmonių padėjęs su "neišgydoma" seborėja ar žvyneline susitvarkyti ir gyventi normalų gyvenimą, visu 100% esu įsitikinęs, kad dėl mitybos ir atsistačiusio organizmo tas stafilokokas pas jus laikomas "su antsnukiu" ir dėl to viskas OK. Svarbu vėl nepradėti žudyti organizmo per mitybą, ir neišlys jis.

su seborėjom ir žvynelinėm daugumoj atvejų tas pats - tik sutvarkio "cheminę" pusiausvyrą organizme, ji pati dingsta per 3-10 mėn lyg žmogus net nesirgo...